Dreverna, Švėkšna, žygis Aukštumalos pelke ir plaukimas laivu!

2023 m. liepos 15 d. kviečiame vykti į pažintinę–degustacinę kelionę Mažosios Lietuvos keliais!

7.30 val. Išvykstame iš Panevėžio.

Atvykstame į Dreverną. Pasivaikščiosime po seną žvejų kaimą, minimą nuo 1253 m. ir įsikūrusį Kuršių marių pakrantėje prie Drevernos upės žiočių. Prie Drevernos upės beveik 300 metų veikė didelis žuvų turgus – Strykis, sutraukdavęs daug žvejų ir pirklių. Šiandien šis žvejų kaimelis po rekonstrukcijos yra tapęs vienu didžiausiu konkurentu kitoms Lietuvos vasaros sostinėms.

Keliaujame į Drevernos mažųjų laivų uostą, kur mūsų lauks pasiplaukiojimas laivu po Kuršių marias. Grįžę, iš Drevernos apžvalgos bokšto (15 m) apžvelgsite Drevernos apylinkes, mirusias kopas (Naglių gamtinį rezervatą) taip, kaip kadais čia žvelgė milžinai… bei apsilankysime Vėtrungų skverelyje.

Toliau lauks pietūs Drevernos mažųjų laivų uosto restorane „Dreverna“. Skanausime lydekos maltinukus su kava/arbata.

Jono Gižo etnografinėje sodyboje savarankiškai susipažinsime su laivų gamyba ir legendinio šio amato meistro Jono Gižo palikimu, istorine ekspozicija „Jonas Gižas. Laivadirbio skrynią atvėrus…”.

Keliaudami pamatysime Vilhelmo kanalą. Norint apeiti pavojingą „Ventės rago kampą“, XIX a. vid. buvo suplanuota statyti 25,3 km ilgio kanalą tarp Minijos, Drevernos ir Smiltelės. Jis pavadintas tuometinio Prūsijos karaliaus, kuriam šis kraštas ir priklausė, Vilhelmo I vardu. Kanalo statybos tikslas kadaise buvo apsaugoti laivus ir plukdomus sielius nuo pavojingų audrų, kildavusių Kuršių mariose. Kanalą kasė vietos gyventojai ir tik paskutiniais metais, siekiant paspartinti kasimo darbus buvo atsiųsti prancūzų karo belaisviai.

Toliau keliausime patyrinėti gamtos stebuklo – Aukštumalos pelkės. Pasivaikščiosime per ją vedančiu Aukštumalos pažintiniu taku – paslaptinga vieta, kurioje keliautojai turi retą galimybę susipažinti su visame pasaulyje žinoma aukštapelke ir sužinoti apie jai būdingus augalus bei gyvūnus, pamatyti kraštovaizdį, patirti savitą ir nepakartojamą pelkės grožį bei suprasti, kad pelkė – tai ne tik žliugsintis telkinys su bedugniais ir klastingais turistų tykančiais akivarais, bet ir vienas iš nedaugelio dar likusių prieglobsčių itin retiems augalams ir gyvūnams.

Aplankysime Švėkšnos dvaro sodybą – vieną iš nedaugelio dvarų sodybų Lietuvoje, kuriose šeimininkauja istorinių šeimų palikuonys, tebetęsiantys garbingas giminės tradicijas ir puoselėjantys vietos dvasią. Atkūrus teisę į nuosavybę, Švėkšnos dvarą atsiėmė grafienė Felicija Laima Broel – Pliaterienė. Pliateriai Švėkšnos dvarą valdė nuo XVIII a. antrosios pusės. Dvaras išsidėstęs pačiame Švėkšnos miestelio centre, greta Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios. Iki mūsų dienų išliko Švėkšnos dvaro rūmai, keliolika dvaro pastatų, vienas gražiausių Vakarų Lietuvos parkų, „Saulės“ gimnazija.

Pakeliavę Mažosios Lietuvos keliais vyksime namų link. Smagiai nusiteikę apie 21.30 val. grįšime į Panevėžį.

Registracija tel. +370 637 53 161

Pastaba. Lankomų objektų skaičius, eiliškumas ir kainos gali nežymiai kisti.

Kelionės organizatorius UAB „Autrega“, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išduoto kelionių organizatoriaus pažymėjimo Nr. 15763. Prievolių užtikrinimo draudimo polisas Nr. KOFG 001421.