Vaizdingasis Panemunės kelias, gardūs sūriai ir pieno šampanas!

2023 m. gegužės 14 d. kviečiame į turiningą maršrutą vaizdinguoju Panemunės keliu. Apsilankysime Raudondvaryje, kurio istoriją mums papasakos ne kas kitas, o grafienė Rozalinda, susipažinsime su Vilkija, pasigrožėsime nepaprastais Veliuonos ir Seredžiaus piliakalniais, aplankysime Raudonę, bei paskanausime net 10 sūrių rūšių, panakotos ir nepaprasto pieno šampano!

8.00 val. išvykimas iš Panevėžio.

Atvykstame į Raudondvarį. Raudondvario pilies dvaras – XVII a. pradžios Lietuvos renesanso architektūros paminklas, įsikūręs Nevėžio dešiniojo kranto aukštutinėje terasoje, šalia Nevėžio ir Nemuno santakos. Raudondvario ansamblio pagrindinis pastatas – pilies rūmai su bokštu. Rūmai, kartu su 3,8 ha parko teritorijoje išsidėsčiusiais dviem oficinų pastatais, oranžerija, arklidėmis ir ledaine sudaro vieningą dvaro ansamblį. Teatralizuotos ekskursijos metu susipažinsite su Raudondvario dvaro istorija ir iškiliausiais jo valdytojais. Pakeliausite laiku nuo Renesanso iki XX a. pradžios. Išgirsite garsiąją Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto meilės istoriją bei sužinosite, kaip jie buvo susiję su Raudondvario dvaru. Susipažinsite su Raudondvario dvarą kultūros ir meno židiniu pavertusių grafų Tiškevičių šeima, jų gyvenimu bei pramogomis, ekscentriškais pomėgiais, vertusiais „per galvą verstis“ dvaro tarnus. Sužinosite ir visas paslaptis, nes vaikščiosite su grafiene Rozalinda, kuri atskleis visus pilies gyvenimo ypatumus. Taip pat, sužinosite, kokį egzotinį gyvūną dvare laikė aistringas fotografas ir keliautojas grafas Benediktas Henrikas Tiškevičius ir kokie turtai buvo sukaupti dvare.

Sustosime Seredžiuje, įsikūrusiame prie Nemuno ir Dubysos santakos. Vakarinėje miestelio pusėje išlikęs XIII a. piliakalnis, dar vadinamas Palemono kalnu. Pilies, deja, čia jau nėra, bet legendos pasakoja apie didingą Romos imperijos didiką Palemoną, kuris su savo palyda kadaise čia atvykęs naujos tėvynės ieškoti.

Sekantis sustojimas – Veliuona. Sakoma, kad tai viena seniausių Lietuvos gyvenviečių. Išskirtinis turistinis objektas Veliuonoje – piliakalnių kompleksas. Vienas iš piliakalnių vadinamas Gedimino kapo kalnu. Legenda tikina, kad Lietuvos Didysis Kunigaikštis Gediminas esąs palaidotas Veliuonoje. Miestelio bažnyčia ir jo centras įsikūręs ant aukštos kalvos ir nuo čia atsiveria puikus vaizdas į Nemuno kraštovaizdį.

Atvykstame į Raudonę. Praeityje Raudonė neturėjo nei savivaldos teisių, nei herbo, bet vietovę išgarsino Raudonės pilis, pastatyta dar XVI amžiuje. Raudonės pilį supa pilies parkas, Beždžionkalnis, Meilės, Draugystės kalnai ir išlikusi senoji liepų alėja. Deja, jau nebežaliuoja per aštuonis šimtus metų gyvavęs, trečiasis pagal senumą Gedimino ąžuolas, po kuriuo, pasak legendos, vykdamas į Veliuoną, paskutinį kartą pietavo Lietuvos Didysis Kunigaikštis Gediminas. Nepaprasta portugalo Žozė de Faria e Kastro meilė Sofijai Vaksel amžiams sujungė Madeirą ir Raudonę. Jų meilę iki šiol saugo parko alėjos, tvenkiniai, pasakojamos legendos… Pakilsime į Raudonės pilies bokštą, kurio aukštis – 33,5 m. Kildami į bokštą apžiūrėsime tuo metu eksponuojamą parodą, o jo viršuje atsivers nuostabi Nemuno slėnio ir Raudonės miestelio panorama.

Toliau vykstame į Panemunę. Šią gyvenvietę garsina Panemunės pilis, kuri stovi ant aukštos kalvos, supama seno parko. Panemunės pilį ant Nemuno dešiniojo kranto aukštumos 1604 m. pradėjo statyti iš Vengrijos atsikėlęs miško pirklys Janušas Eperješas. Pilies pavadinimas kelis kartus keitėsi, dabar ji vėl vadinama Panemunės pilimi. Šiuo metu ji rekonstruota, parengta lankymui. Pilies parkas su penkiais kaskadiniais tvenkiniais bei kalvotais reljefais paliks neišdildomą įspūdį kiekvienam keliautojui.

Pasigrožėję Panemunės keliu ir per visą dieną praalkę, keliausime į nepaprastai gardžią sūrių degustaciją. Skanausime tradicinius šviežius varškės, saldaus pieno, „Senoviškus”, rūkytus ir keptus sūrius. Iš viso išragausime netgi 10 skirtingų sūrio rūšių! Sūrio pagardinimui turėsime netgi šeimininkės gamintos karamelės. Paragausime ir nepaprastą gėrimą, kurį tik nedaugelis bus ragavęs, o gal ir ne visi bus girdėję – pieno šampaną… Išskanavę sūrius ir pasimėgavę pieno šampanu atsigaivinsime stalo vandeniu su citrina ir kibsime į desertus – naminė panakota … Mūsų lauks nepaprasta puota! Galėsime mums patikusius sūrius įsigyti.

Kupini gerų įspūdžių apie 21.00 val. grįšime į Panevėžį.

Registracija tel. +370 637 53 161

Pastaba. Lankomų objektų skaičius, eiliškumas ir kainos gali nežymiai kisti.

Kelionės organizatorius UAB „Autrega“, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išduoto kelionių organizatoriaus pažymėjimo Nr. 15763. Prievolių užtikrinimo draudimo polisas Nr. KOFG 001534.